laikas žiemai?

 Tik spėjau pasveikti ir vėl puola ligos. Hmmm, bet per daug tikrai neliūdžiu. Iki mokyklėlės nueinu, kad ir ne į visas pamokas, o po to yra kas rūpinasi manimi ir ateina lankyti su 'kinder siurprizais'. Gyvenu gerai! Gyvenu laukime. Ko laukiu? Žiemos! Žinau, kad praėjusį pavasarį sakiau, jog nebemyliu žiemos, kad nekenčiu jos ir kad greičiau ji keliautu iš Lietuvos, tačiau baigiu susitaikyti su ta mintimi, jog orai neatšils, o rudens (lietaus, vėjo, purvo, balu, apsiniaukusių dienų) aš tiesiog negaliu pakęsti. Ahhh, kaip pasiilgau vakarais tiesiog sėdėti prie lango ir stebėti, kaip lauke sninga; ryte šuoliuoti į mokyklą per dar nenuvalytas pusnis. Pasiilgau to šaltuko, kandančio nosį ir tų storų megztinių, kuriuos jau dabar pradedu traukti iš spintos. Pasiilgau termosinio puodelio rankoje kurio nepaleidžiu mokykloj ir ...šalikų, pasiilgau šalikų, primenančių padangas:D Pasiilgau didelės karalienės eglės kambario kampe, išpuoštos įvairiausiais bumbulais. Ir baltų lempučių savo chatoje, kurios suteikia jaukumo. Pasiilgau tų kalėdinių dainų, nuo kurių jau po kelių savaičių darosi bloga, bet kokia nuotaika apima, kai pirmus kartus jas išgirsti kokiame nors prekybos centre... Ir tie patys "Akropoliai" su savo kalėdinėmis dekoracijomis ir 'išprotėjusiais žmonėmis', nerandančiais dovanų! Be proto pasiilgau mandarinų kvapo.. ir skonio, žinoma! Ir tų visų kalėdinių kepinių kvapo. Aišku ir kūčiukų!:) O kaip dovanos??? Kaip nerealu jas pakuoti ir be abejo išpakuoti....:)))) Kaip gera, kai visi keliauja vieni pas kitus, pasveikinti su švente ir praleisti kartu kažkiek laiko. Tas Kalėdų ryto laukimas....bei tos šypsenos.. ir dar daug daug kitų dalykų, kurių laukiu kartu su ateinančia žiema:)

 

 

(Foto - tumblr.com)

šypsokitės!

Puikiai prisimenu, kai žiūrėjau kažkurią muilo operą (serialą) ir staiga bum - pradėjo rodyti kažkokius pastatus, išsigandusius žmones.. Taip ir išjungiau televizorių nepatenkinta.. Paskambino tada močiutė,visa susijaudinusi, suglumusi .. sako - įsijunkit televizorių, įsijunkit televizorių, pasižiūrėkit kas pasaulyje dedasi! O dėjosi žiaurūs dalykai, kurių tada nė velnio nesupratau. 2001 rugsėjo 11-toji. Nežadu būtent apie tai kalbėti, tiesiog šiandien būtent ta diena ir įvairiausi straipsniai, nuotraukos privertė susimąstyti. Kiek daug aplinkui pritvinkusio pykčio:) Net nereikia žiūrėti į taip toli (palyginus) atgal, kas šiuo metu dedasi pasaulyje?? Asmeniškai man, tikrai kelia šiurpą ta nesantaika, kuri kasdien vis didesnė kyla pasaulyje.
Taigi (kaip ir sakiau), tiek daug pykčio aplinkui, visi pikti, viskuo nepatenkinti, nieko nesutiksi su šypsena. -Lietuva juk,- daug kas pasakytų, bet, manau, nesvarbu, kokiam pasaulio krašte begyventume, turėtume mokėti džiaugtis gyvenimu. Kiekvienas iš mūsų sulaukia tokia laikotarpio, kai šypsotis visiškai nesinori, greičiau norisi verkti arba šaukti ant visų, bet gyvenimas vietoje nestovi, ir visada viskas praeina, (po audringo vakaro išaušta giedras rytas). Nevenkim šypsotis ir šypsena užkrėsti kitų. Kaip gera matyti laimingus žmones aplinkui, tiesiog norisi prieiti ir išbučiuoti tą nepažįstamąją/mąjį, kad nežiūri piktas, o kad gyvenimu džiaugiasi:)
Šiandien internete pasklido toooks nuostabus, nuoširdus filmukas! Žiūrėjau gal kokius aštuonis kartus ir visuomet nusišypsojau.:) Dalinuosi juo ir su Jumis. Įsiklausykit į žodžius.. Jūs nuostabūs, jūs patys geriausi, gražiausi ir esat tokie vieninteliai. Šypsokitės (net jei labai skauda) ir bus daug lengviau:) Šypsokitės, nes kažkas bet kada gali įsimylėti Jūsų šypseną.

(Filmukas, apie kurį kalbėjau:))

 

 

dabar, nusišypsok plačiai! muaa!!

kasės ilgakasės

Nieko nėra gražiau už ilgus ir sveikus plaukus. Žinoma, yra merginų, kurioms visiškai netinka ilgos kasos, o trumpi plaukai atrodo taip žavingai, jog net susimąstai - "blemba, gal ir man reiktų nusikirpti?". Tačiau pasižiūriu į  savo 'uodegą' veidrodyje ir suprantu, kad nekirpčiau jų už nieką pasaulyje. Tai, kone, vienintelis dalykas manyje, kurį aš taip siaubingai myliu.
Manęs panelės neretai klausia, ką aš darau, kokias priemones naudoju, kad turiu tokius ilgus plaukus. Ir man visiškai ne gaila pasidalinti šia informacija su Jumis!

Neplaunu plaukų kasdien!
Ne kartą esu girdėjusi, kad plaukai silpsta, kai yra plaunami kasdien, žinoma, gal tai  nutinka ne kiekvienai, tačiau..:) Jei dažnai plauname plaukus, jie prie to pripranta ir šios procedūros prireikia vis dažniau. Šitą dalyką tikrai esu įsitikinusi. Todėl mano plaukai jau daug daug metų yra pripratinti vonios procedūromis džiaugtis vidutiniškai tik 2 kartus per savaitę. Žinoma, viskas priklauso ir nuo aplinkybių, kartais tenka plauti ir kasdien:) Ką darau? Nieko, pirmiausia stengiuosi jų dažnai neplauti (tačiau, Dieve padėk, tikrai nevaikštau kaip su aliejuje mirkytais plaukais), esu atpratusi ištisai kišti rankas į plaukus, nešukuoju jų, kaip daugelis merginų, kas penkias minutes, netepu jokių kaukių ant šaknų ir.. turbūt viskas:)

Naktimis miegu laisvai surištais plaukais!
Naktį visada juos surišu į lengvą kasą, pirmiausia, man taip daug patogiau, tačiau taip pat tai esu skaičiusi ne viename straipsnyje, kad plaukai bus daug sveikesni jei naktį ą) miegosime laisvai surištais plaukais; b) jei naktį plaukai nebus surišti labai stipriai.:)

Pagalbinės priemonės!
Ką naudoju plaukams tai - vaikišką šampūną (dažniausiai rusišką "Kre kre" :)), retai, bet naudoju plaukų kondicionierių ar kaukes (dažniausiai "Margaritos"),  Išsiplovus galvą, šlapius galiukus tepu nerafinuotu kokoso aliejumi, dar drėgnus plaukus ištepu aliejumi "L'oreal Elvital Extraordinary OIL", prieš šukuojant plaukus išpurškiu skysčiu, apsaugančiu nuo karščio (tiesinimo:)))  "L'oreal Studio Silk&Gloss Hot Straight Spray" ir kažkokiu puršlakiuku, kad lengviau išsišukuotų plaukai iš"Gliss KUR". Šepetį naudoju su natūraliais šeriais:)

Karts nuo karto (gerai jau gerai, beveik kasdien) padeginu savo kasas tiesintuvu ir keturis ar penkis kartus per metus patrumpinu galiukus :) Be to - niekada jų nedažiau ir artimiausiu metu nežadu to daryti:)

Štai ir viskas! :*

Pasiilgau!!!

 Vasara baigėsi..o kartu su ja ir šiltas oras, saulė, ilgi ir šviesūs vakarai, įdegusi oda, perpildyti nuo žmonių paplūdimiai..viskas. Nors... kad ir galėtų būti ilgesnė vasara Lietuvoje, džiaugiuosi tuo, kad ji apskritai buvo. Ir man ji buvo velniškai gera.. Gyvenau taip, kad nei viena diena nepraėjo veltui. Dabar vos tik mažas liūdesys pradeda pulti dėl besibaigiančių gražių orų - veju jį lauk! Juk ateina dar vienas savaip įdomus metų laikas, kai vėsius vakarus galėsim praleisti su mylima knyga rankoje ar dievinamu serialu, karštu arbatos puodeliu; kai namus vėl šildys žvakių šviesa, o už lango ramiai kris pageltę lapai ar į langą barbens vėsūs lašai:) Vėl pradeda virti gyvenimas - mokykla, mokyklos seimas, pamokos, mokytojai, popamokinis gyvenimas... Tiesa pasakius, visai to pasiilgau. Visą vasarą kartojau, kaip nenoriu į mokyklą, kaip nelaukiu ir net nenoriu apie tai galvoti, tačiau štai - pirmos dienos joje ir aš kaifuoju!  Vienuolikta klasė.. laukiau jos tikriausiai paskutinius šešerius metus.  Dabar turiu devynis mėnesius, kurie skirti įsitikinti, ar vis dėlto buvo verta taip laukti.

Vasaros metu kartas nuo karto tikrai užsukdavau čia. Visuomet nusišypsodavau, pamačiusi lankytojų skaičių, kuris niekada nerodė nulį. Ne kartą bandžiau atsidaryti naują lapą ir tiesiog pradėti rašyti, bet vasara vis darė savo.. Nežinojau, nei nuo ko pradėti, nei ką noriu pasakyti, ir  šiaip, nežinau, ar išvis turėjau ką pasakyti. Šiandien įsivyniojau į savo šiltąjį chalatą, pasidariau milžinišką puodą arbatos ir pamąsčiau, kad dabar tikrai laikas grįžti. Tiesiog - be proto pasiilgau šito savo mažo pasaulio!

Ir grįžtu.. pažadu lankytis čia kur kas dažniau. Tik su sąlyga - jei nepamiršite ir toliau manęs 'aplankyti'. Bučiuoju!