Iš kart perspėju, kad kažkaip įrašas gavosi ilgas, tai kam neaktualu ar neįdomu - prasukit:D
Kažkas, pasislėpęs po anonimo kauke, komentare, po įrašu, paprašė, kad padaryčiau įrašiuką, apie sportą ir dailias kūno linijas. Hmm... Manyčiau, turėčiau būti pati paskutinė iš visų, kurios turėtų kalbėti ta tema . Užmetus akį į mano figūrą pasidaro aišku, kad nesu didelė sporto gerbėja:D Bet šiokią tokią nuomonę turiu, kuria ir galėčiau su jumis pasidalinti.:)
Iš tikrųjų, sportas yra žiauriai reikalingas, kad būtume sveiki, žvalūs ir mažiau sirgtume ir blablabla. Tą žinot ir jūs patys. O dailios, gražios kūno linijos taip pat neįmanomos be sporto. Tačiau vien sportuodamos tikrai nepasieksit tokių rezultatų, kuriuos įmanoma pasiekti suderinus sveiką mitybą ir sportą.
Tiesą pasakius, niekada netikėjau, kad sportuojant taip keičiasi nuotaika, energija ir begalės kitų dalyku. Bet patyriau savo kailiu. Prabusdavau žvali ir visą dieną tokia išlikdavau. Nesvarbu, ar diena ūkanota, ar saulėta - norėdavau judėti, tvarkytis, visur lėkti ir, tiesiog, nestovėti vietoj. Apie nuotaika net nebekalbu - ištisai būdavau su šypsena ir jaučiausi neapsakomai gerai! Taip, kad, sportas tikrai daro stebuklus.
Vis dėlto, mano nuomone, svarbiausia keliaujant gražios figūros link, yra ne sportas ir ne mityba:) Svarbiausia yra stipri valia, kurios labiausiai ir trūksta viskam pradėti. Manau, ją ugdo šioks toks pasikankinimas:) (pirma mintis - badavimas, bet tikrai neagituoju to daryti!), o šiaip, manau, padeda motyvacija (nuotraukos, įrašai, draugų- šeimos palaikymas ir t.t.)
Yra sakoma, kad net šuo kariamas pripranta (
nu jo, truputį per žiauriai ..:D) Tuo noriu pasakyti, kad nieko nėra lengva šiame gyvenime, tačiau persilaužus kančia gali tapti didžiausiu hobiu. Niekas nesako, kad pirmos savaitės sporto salėje yra lengvos, taip pat kaip ir pirmos savaites pakeitus savo maisto racioną, tačiau praėjus tam tikram laikui sporto klubas gali tapti geriausia vieta atsipalaidavimu ir didžiausias
kablys, o sveikas maistas gyvenimo dalimi. Tikrai, tereikia tuo tikėti ir sąžiningai dirbti!
Iš tikrųjų, pati buvau pajutus, ką reiškia, kai kažkas priverčia pradėt sportuot ir neleidžia pasiduoti, o galiausiai pati už to užsikabinau ir net laukdavau, kada vėl lėksiu į salę paplušėt (apie tai rašiau seniau). Didžiausia bėda, kad po to kas nors nutinka, dėl ko padarai pertrauką, o tada pradėti vėl žiauriai sunku.
Sportu, mano žiniomis, geriausia užsiiminėti 5dienas/7-ių. Dvi iš jų skirti cardio pratimams (tai bėgimas, dviračio minimas, slidės, stepas ir t.t), o likusias tris dirbti
ant raumenų su svoriais. Taip pat svarbu organizmui leisti pailsėti tas dvi dienas, tai prisideda prie greitesnio rezultato.
Šiomis taisyklėmis vadovavausi maždaug tris mėnesius, ir tikrai jaučiausisi daug geriau.
Mityba. Hmmm... Versijų yra milijonai ir čia tik jau Jūs patys galit rinktis, kas geriau. Esmė, kad valgyti reikia dažnai, bet po mažai. Tarkim penkis - šešis kartus per dieną. Tai turėtų būti trys normalūs patiekalai ir tarp jų lengvi užkandžiai. Ir valgyti ne šiukšles, o normalų,sveiką, pilnavertį maistą. Rytais geriausiai tinka košės. Neaplenkti reiktų vištienos, daug vaisių ir salotų. Tiesa, sakoma, kad vaisius geriausia valgyti pirmoje dienos pusėje. O vakarienei šauniausia rinktis kefyrą ar pasukas. Kartą per savaitę, galima daryti iškrovos dieną (tarkim, visą dieną gerti tik kefyrą..:)) Taip pat galima sau skirti dieną, per kurią būtų galima pasilepinti ir pyragėliu ar kitu skanėstu, esmė, kad reikia valgyti SU SAIKU.
Reikia pamiršti visus miltinius dalykus, cukrų-druską, atsisveikinti su Mc bei kokakolą ir t.t.t.t.t.t.t... Ir svarbiausia - gerti daug daug vandens. ( Ne arbatų, bet būtent vandens (ir kuo šaltesnio nes tuomet organizmas eikvoja energiją (kalorijas), kad sušildytų išgertą vandenį ))
Dietos.. Esu prieš jas, nes naudos iš jų nėra, kuo greit atsikratai, tas dar greičiau ir dvigubai sugrįžta:) Tačiau yra viena išimtis.:) Ne kartą bandžiau "
Angelo" dietą ir visada lieku patenkinta. Be to, nėra grįžtamojo efekto:). Didžiausias minusas, kad tomis savaitėmis būnu pikta kaip žiežula...:))
Tai va. Nesu nei sporto specialistė, nei dietologė, tiesiog pasidalinau trupučiu savo žinių. Gal kažkam tai padės, gal kažkas ras prie ko prikibti, tebūnie. Nors nieko naujo nepasakiau, ko jūs nebūtumėt patys žinoję. Šiaip, pati dabar labiausiai suku galvą, iš kur pasisemti valios, kad ramia širdimi praeičiau pro Milkos šokolado skyrių..:)
Šiam kartui tiek. Būkit gražios!!!
Paskutiniai du paveikslėliai tikras auksas:D Atrodo lengvi, bet taip viską pakerta, kad
ragutis:)
Tik spėjau pasveikti ir vėl puola ligos. Hmmm, bet per daug tikrai neliūdžiu. Iki mokyklėlės nueinu, kad ir ne į visas pamokas, o po to yra kas rūpinasi manimi ir ateina lankyti su 'kinder siurprizais'. Gyvenu gerai! Gyvenu laukime. Ko laukiu? Žiemos! Žinau, kad praėjusį pavasarį sakiau, jog nebemyliu žiemos, kad nekenčiu jos ir kad greičiau ji keliautu iš Lietuvos, tačiau baigiu susitaikyti su ta mintimi, jog orai neatšils, o rudens (lietaus, vėjo, purvo, balu, apsiniaukusių dienų) aš tiesiog negaliu pakęsti. Ahhh, kaip pasiilgau vakarais tiesiog sėdėti prie lango ir stebėti, kaip lauke sninga; ryte šuoliuoti į mokyklą per dar nenuvalytas pusnis. Pasiilgau to šaltuko, kandančio nosį ir tų storų megztinių, kuriuos jau dabar pradedu traukti iš spintos. Pasiilgau termosinio puodelio rankoje kurio nepaleidžiu mokykloj ir ...šalikų, pasiilgau šalikų, primenančių padangas:D Pasiilgau didelės karalienės eglės kambario kampe, išpuoštos įvairiausiais bumbulais. Ir baltų lempučių savo chatoje, kurios suteikia jaukumo. Pasiilgau tų kalėdinių dainų, nuo kurių jau po kelių savaičių darosi bloga, bet kokia nuotaika apima, kai pirmus kartus jas išgirsti kokiame nors prekybos centre... Ir tie patys "Akropoliai" su savo kalėdinėmis dekoracijomis ir 'išprotėjusiais žmonėmis', nerandančiais dovanų! Be proto pasiilgau mandarinų kvapo.. ir skonio, žinoma! Ir tų visų kalėdinių kepinių kvapo. Aišku ir kūčiukų!:) O kaip dovanos??? Kaip nerealu jas pakuoti ir be abejo išpakuoti....:)))) Kaip gera, kai visi keliauja vieni pas kitus, pasveikinti su švente ir praleisti kartu kažkiek laiko. Tas Kalėdų ryto laukimas....bei tos šypsenos.. ir dar daug daug kitų dalykų, kurių laukiu kartu su ateinančia žiema:) 
