:*

Šiais metais turėjau progą sudalyvauti lietuvių kalbos įskaitoje ( nu gerai, nori nenori turėjau dalyvaut..:D) ir rinkausi potemę, kuri skamba taip: "Rašytojas L.J. teigia, jog socialiniai tinklai primena šiukšlyną". Plušėjau ir darbavausi įrodinėdama, kad šie internetiniai tinklapiai tikrai primena šiukšlyną, bet, žinoma, kiekvieną laisvą minutę tose šiukšlėse pati kimarinu.:)) Ir negaliu pasakyti, kad labai tuo gailiuosi. Žinoma, ten tikrai be galo daug nesąmonių, ir jeigu nebūtų to dievaičio Facebook'o turėčiau daugiau laisvo laiko paskaityti mylimas knygas ar pabūt su draugėm realybėje ( o ne pabendraut per kompiuterį:) ). Vis dėlto feisbukas turi ir teigiamų pusių, apie kurias visas šiandien tikrai nekalbėsiu. Pakalbėsiu tik apie  vieną, su kuria šiandien ir vėl 'susitikau'!!!
Daug kas teigia, kad nelabai realu internetu susirasti TIKRĄ draugą ar širdies draugę/ą. Laužau šitą mitą. ĮMANOMA - ir net labai!
Per tą patį, šiandien tiek daug kartų minimą, feisbuką, prieš tris metus pradėjau susirašinėti su panele, kuri gyvena Raseiniuose!(Rasvegase, pramogų miestelį). Kaip ji atsirado mano anketos drauguose? Paprastai, kažkuri pasikvietėm į draugus, vedamos smalsumo peržiūrėti kitas nuotraukas. O gavosi taip, kad bendrauti pradėjom, kai ji kažko asmenine žinute paklausė apie mano plaukus:))) Ir susibendravom taip, jog diena iš dienos kalbėdavomės su kameromis per kitą dievaitę - Skype, o likusį laiką prapliurpdavom telefonu. Mano šeima matė, kaip susidraugavom ir kokios tapom artimos, kad net nereikėjo labai stengtis zyziant, kad išleistu pas naująją draugę į kitą miestą:) Smagiausia tai, kad visiškai svetimi namai priima tave kaip šeimos narį, o kompiuterinės draugės pažįstami ir draugai - kaip seną gerą draugę:) Ir ta draugystė tikrai nenutrūko. Ne kartą važiavom leisti atostogas viena pas kitą, o dabar radusios mažiausią galimybę apsilankom svečiuose. Skirtumas tik tas - kad užaugom:) Dar, nebent, kitos temos ir problemos, bet savo drauge taip pat labai labai myliu! Ir šiandien kelias valandas galėjau praleisti pas būtent Ją, todėl kupina gerų įspūdžių ir puikios nuotaikos užsivedžiau parašyti šį įrašą:)
Ir moralas... (kaip gi be jo???) - tikrus draugus galime rasti net ir kitame mieste, net ir visagalyje feisbuke, (tik lengvai galima suklysti, pasitikint žmogumi, kuris toli anaiptol nėra vertas draugo vardo, nepraraskit budrumo) visur, nes tikrų draugų ieškoti nereikia, juos mums atsiunčia likimas (kartais pačiais keisčiausiais būdais). Ir.. atstumas draugystei toli gražu ne visada yra trugdis, nes, kai labai nori VISKAS yra įmanoma:)
P.S. Migliau, myliu tave!

Ir pabaigai.. dainelę, kurią taip šiandien įsimylėjau:)

Bučkis !