2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

:*

Šiais metais turėjau progą sudalyvauti lietuvių kalbos įskaitoje ( nu gerai, nori nenori turėjau dalyvaut..:D) ir rinkausi potemę, kuri skamba taip: "Rašytojas L.J. teigia, jog socialiniai tinklai primena šiukšlyną". Plušėjau ir darbavausi įrodinėdama, kad šie internetiniai tinklapiai tikrai primena šiukšlyną, bet, žinoma, kiekvieną laisvą minutę tose šiukšlėse pati kimarinu.:)) Ir negaliu pasakyti, kad labai tuo gailiuosi. Žinoma, ten tikrai be galo daug nesąmonių, ir jeigu nebūtų to dievaičio Facebook'o turėčiau daugiau laisvo laiko paskaityti mylimas knygas ar pabūt su draugėm realybėje ( o ne pabendraut per kompiuterį:) ). Vis dėlto feisbukas turi ir teigiamų pusių, apie kurias visas šiandien tikrai nekalbėsiu. Pakalbėsiu tik apie  vieną, su kuria šiandien ir vėl 'susitikau'!!!
Daug kas teigia, kad nelabai realu internetu susirasti TIKRĄ draugą ar širdies draugę/ą. Laužau šitą mitą. ĮMANOMA - ir net labai!
Per tą patį, šiandien tiek daug kartų minimą, feisbuką, prieš tris metus pradėjau susirašinėti su panele, kuri gyvena Raseiniuose!(Rasvegase, pramogų miestelį). Kaip ji atsirado mano anketos drauguose? Paprastai, kažkuri pasikvietėm į draugus, vedamos smalsumo peržiūrėti kitas nuotraukas. O gavosi taip, kad bendrauti pradėjom, kai ji kažko asmenine žinute paklausė apie mano plaukus:))) Ir susibendravom taip, jog diena iš dienos kalbėdavomės su kameromis per kitą dievaitę - Skype, o likusį laiką prapliurpdavom telefonu. Mano šeima matė, kaip susidraugavom ir kokios tapom artimos, kad net nereikėjo labai stengtis zyziant, kad išleistu pas naująją draugę į kitą miestą:) Smagiausia tai, kad visiškai svetimi namai priima tave kaip šeimos narį, o kompiuterinės draugės pažįstami ir draugai - kaip seną gerą draugę:) Ir ta draugystė tikrai nenutrūko. Ne kartą važiavom leisti atostogas viena pas kitą, o dabar radusios mažiausią galimybę apsilankom svečiuose. Skirtumas tik tas - kad užaugom:) Dar, nebent, kitos temos ir problemos, bet savo drauge taip pat labai labai myliu! Ir šiandien kelias valandas galėjau praleisti pas būtent Ją, todėl kupina gerų įspūdžių ir puikios nuotaikos užsivedžiau parašyti šį įrašą:)
Ir moralas... (kaip gi be jo???) - tikrus draugus galime rasti net ir kitame mieste, net ir visagalyje feisbuke, (tik lengvai galima suklysti, pasitikint žmogumi, kuris toli anaiptol nėra vertas draugo vardo, nepraraskit budrumo) visur, nes tikrų draugų ieškoti nereikia, juos mums atsiunčia likimas (kartais pačiais keisčiausiais būdais). Ir.. atstumas draugystei toli gražu ne visada yra trugdis, nes, kai labai nori VISKAS yra įmanoma:)
P.S. Migliau, myliu tave!






Ir pabaigai.. dainelę, kurią taip šiandien įsimylėjau:)
Bučkis !

2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Vakaras su švelniu itališku desertu "Panakota"

Esu siaubinga saldumynų mylėtoja ir nieko sau dėl to negaliu padaryti. Ta proga noriu su Jumis pasidalinti vienu be proto paprastu, bet tuo pačiu be galo skaniu deserčiuku, kuriuo dažnai mėgstu palepinti save ir namiškius. Nuotraukos, žinoma, kaip visada - nesugeba atskleisi realybės vaizdo ir tuo labiau skonio, ypač, kai yra darytos pasitelkiant išmaniuoju telefonu (apmaudu, bet juo darytos nuotraukos išgauna geresnį vaizdą nei turimu fotoaparatu).

2 itališkas deserto "Panakota" porcijoms reikės :
  • 1 stiklinės grietinėlės (30proc.)
  • 50g. cukraus
  • 1 šaukšto želatino
  • Poros šaukštų vandens
  • Šaukštelio vanilinio cukraus
  • Trintų braškių
  • Kivių, bananų ar bet kokių kitų norimų vaisių  papuošimui 


  •  Pirmiausia želatiną reikia užpilti šaltu vandeniu ir palikti valandai išbrinkti. (aš palieku gal pusvalandžiui (nes neturiu kantrybės laukt valandą), bet viskas man puikiai spėja išbrinkti ir per pusvalandį). Po to pašildyti vandens vonelėje ar mikrobangų krosnelėje, kol ištirps.



  •  Grietinėlę reikia įpilti į puodą, suberti cukrų ir vanilinį cukrų, maišant užvirinti. Tadaaaa sumažinkit ugnį, įpilkit ištirpintą želatiną ir GERAI išmaišykit. Bet nebevirinkit:)


  • Gautą masę išpilstykit į formeles ar stiklines ir įdėkit į šaldytuvą 3-4 valandoms sustingti (nors  man gerai sustingsta ir per porą valandų).

 

  • Prieš pateikiant jau sustingusia masę, užpilkit trintomis braškėmis ir papuoškit vaisiais. (Kadangi aš esu super faina ir  esu alergiška kiviams - puošiu banano riekutėmis).





Vuolaaaaa!! Skonis iš tikrųjų geras, o šitą "Pinakotą" galėčiau drąsiai rašyti į "Top10 skanumynai, gaminami namie".

Gero likusio vakaro!

2013 m. kovo 26 d., antradienis

Sportas?

Iš kart perspėju, kad kažkaip įrašas gavosi ilgas, tai kam neaktualu ar neįdomu - prasukit:D

Kažkas, pasislėpęs po  anonimo kauke,  komentare, po įrašu, paprašė, kad padaryčiau įrašiuką, apie sportą ir dailias kūno linijas. Hmm... Manyčiau, turėčiau būti pati paskutinė iš visų, kurios turėtų kalbėti ta tema . Užmetus akį į mano figūrą pasidaro aišku, kad nesu didelė sporto gerbėja:D Bet šiokią tokią nuomonę turiu, kuria ir galėčiau su jumis pasidalinti.:)

Iš tikrųjų,  sportas yra žiauriai reikalingas, kad būtume sveiki, žvalūs ir mažiau sirgtume ir blablabla. Tą žinot ir jūs patys. O dailios, gražios kūno linijos taip pat neįmanomos be sporto. Tačiau vien sportuodamos tikrai nepasieksit tokių rezultatų, kuriuos įmanoma pasiekti suderinus sveiką mitybą ir sportą.

Tiesą pasakius, niekada netikėjau, kad sportuojant taip keičiasi nuotaika, energija ir begalės kitų dalyku. Bet patyriau savo kailiu. Prabusdavau žvali ir visą dieną tokia išlikdavau. Nesvarbu, ar diena ūkanota, ar saulėta - norėdavau judėti, tvarkytis, visur lėkti ir, tiesiog, nestovėti vietoj. Apie nuotaika net nebekalbu - ištisai būdavau su šypsena ir jaučiausi neapsakomai gerai! Taip, kad, sportas tikrai daro stebuklus.

Vis dėlto, mano nuomone, svarbiausia keliaujant gražios figūros link, yra ne sportas ir ne mityba:) Svarbiausia yra stipri valia, kurios labiausiai ir trūksta viskam pradėti. Manau, ją ugdo šioks toks pasikankinimas:) (pirma mintis - badavimas, bet tikrai neagituoju to daryti!), o šiaip, manau, padeda motyvacija (nuotraukos, įrašai, draugų- šeimos palaikymas ir t.t.)

Yra sakoma, kad net šuo kariamas pripranta (nu jo, truputį per žiauriai ..:D) Tuo noriu pasakyti, kad nieko nėra lengva šiame gyvenime, tačiau persilaužus kančia gali tapti didžiausiu hobiu. Niekas nesako, kad pirmos savaitės sporto salėje yra lengvos, taip pat kaip ir pirmos savaites pakeitus savo maisto racioną, tačiau praėjus tam tikram laikui sporto klubas gali tapti geriausia vieta atsipalaidavimu ir didžiausias kablys, o sveikas maistas gyvenimo dalimi. Tikrai, tereikia tuo tikėti ir sąžiningai dirbti!

Iš tikrųjų, pati buvau pajutus, ką reiškia, kai kažkas  priverčia pradėt sportuot ir neleidžia pasiduoti, o galiausiai pati už to užsikabinau ir net laukdavau, kada vėl lėksiu į salę paplušėt (apie tai rašiau seniau). Didžiausia bėda, kad po to kas nors nutinka, dėl ko padarai pertrauką, o tada pradėti vėl žiauriai sunku.

Sportu, mano žiniomis, geriausia užsiiminėti 5dienas/7-ių. Dvi iš jų skirti cardio pratimams (tai bėgimas, dviračio minimas, slidės,  stepas ir t.t), o likusias tris dirbti ant raumenų su svoriais. Taip pat svarbu organizmui leisti pailsėti tas dvi dienas, tai prisideda prie greitesnio rezultato.
Šiomis taisyklėmis vadovavausi maždaug tris mėnesius, ir tikrai jaučiausisi daug geriau.

Mityba. Hmmm... Versijų yra milijonai ir čia tik jau Jūs patys galit rinktis, kas geriau. Esmė, kad valgyti reikia dažnai, bet po mažai. Tarkim penkis - šešis kartus per dieną.  Tai turėtų būti trys normalūs patiekalai ir tarp jų lengvi užkandžiai. Ir valgyti ne šiukšles, o normalų,sveiką, pilnavertį maistą. Rytais geriausiai tinka košės. Neaplenkti reiktų vištienos, daug vaisių ir salotų. Tiesa, sakoma, kad vaisius geriausia valgyti pirmoje dienos pusėje. O vakarienei šauniausia rinktis kefyrą ar pasukas. Kartą per savaitę, galima daryti iškrovos dieną (tarkim, visą dieną gerti tik kefyrą..:)) Taip pat galima sau skirti dieną, per kurią būtų galima pasilepinti ir pyragėliu ar kitu skanėstu, esmė, kad reikia valgyti SU SAIKU.
Reikia pamiršti visus miltinius dalykus, cukrų-druską, atsisveikinti su Mc bei kokakolą ir t.t.t.t.t.t.t... Ir svarbiausia - gerti daug daug vandens. ( Ne arbatų, bet būtent vandens (ir kuo šaltesnio nes tuomet organizmas eikvoja energiją (kalorijas), kad sušildytų išgertą vandenį ))

Dietos.. Esu prieš jas, nes naudos iš jų nėra, kuo greit atsikratai, tas dar greičiau ir dvigubai sugrįžta:) Tačiau yra viena išimtis.:) Ne kartą bandžiau "Angelo" dietą ir visada lieku patenkinta. Be to, nėra grįžtamojo efekto:). Didžiausias minusas, kad tomis savaitėmis būnu pikta kaip žiežula...:))

Tai va. Nesu nei sporto specialistė, nei dietologė, tiesiog pasidalinau trupučiu savo žinių. Gal kažkam tai padės, gal kažkas ras prie ko prikibti, tebūnie. Nors nieko naujo nepasakiau, ko jūs nebūtumėt patys žinoję. Šiaip, pati dabar labiausiai suku galvą, iš kur pasisemti valios, kad ramia širdimi praeičiau pro Milkos šokolado skyrių..:)

Šiam kartui tiek. Būkit gražios!!!





















































Paskutiniai du paveikslėliai tikras auksas:D Atrodo lengvi, bet taip viską pakerta, kad ragutis:)

2013 m. kovo 23 d., šeštadienis

весна

Aš taaaaaaaaip džiaugiuosi atėjusiu pavasariu, kad tiesiog netveriu savo kaily. Nėra šilta, tas iš tikrųjų žudo. Norisi kuo greičiau mesti į šoną visas storas striukes ir šalikus, atrodančius kaip padangas; Noriu kuo greičiau išsitraukti visas sukneles, šortus ir mirt nuo karščio (na jau geriau, nei kaip dabar susiviniojusi į chalatą ir guliu po dvejomis kaldromis....:)). Bet vis dėlto dabar džiaugiuosi, kad dažniausiai rytais prabusti padeda saulė, spiginanti pro langą! Kol būni namie, iš vis atrodo, kad lauke yra vasara. Saulė prišildo namus, o dar tas apgavikas termometras, kuris pritaisytas vietoje, kur spigina saulė - ištisai rodo +20:) Gaila, kad išėjus į lauką, tenka iš rankenuko kuo greičiau trauktis pirštines ir šalikus ir vos ne bėgti, nes atrodo, kad numirsi iš šalčio, kaip Rose su Džeku iš filmo Titanikas:))))))

Kai kažkuriame įraše kalbėjau apie tai, kaip mane užvaldė noras atsinaujinti... tai jo:) Išleidau visas turėtas santaupas, ir mąstau, kokį pinigų medį dar užsiauginti, kad kokie keli šimtukai nukristų:) Nebegalima man nei internetinėse parduotuvėse lankytis, nei po prekybos centrus vaikščioti - norisi visko visko, visko visko reikia, dar niekada nėra taip buvę. Bet galiausiai, vis tiek neturiu, ką apsirengti:)

Dabar 15:10, o aš vis dar savo šiltoj lovoj. Priežastis - šeštadienis ir ką tik prasidėjusios, nesveikai lauktos atostogos. Pagaliauuuu, po visų tų kvailų lietuvių kalbos įskaitų, dėl kurių tiek nervinausi, jaudinausi ir ėjau iš proto.
Ah, pats svarbiausias mano gyvenime dalykas yra miegas, ir kai jo gaunu tiek kiek noriu - būnu laimingiausias vaikas pasaulyje, nepaisant to, kad pramiegu visą dieną. Dėl to ir myliu atostogas, nes miegu kiek širdis geidžia..:) Iš tiesų, pati sau pavydžiu prasidėjusių atostogų.. Pagaliau galėsiu pradėti žiūrėti serialą, kurį jau turiu parsisiuntusi gal du mėnesius, bet neturėjau  laiko pradėti žiūrėt.. Galėsiu nusipirkti žurnalą ir perskaityti kokią knygą.. Galėsiu puse dienos praleist karštoj vonioj. Naktinėti tumbleryje bei ištempti bent iki 02.00 nakties neužmigusi.. Arba paprasčiausiai galėsiu NIEKO NEVEIKTI:)

Toms, kurios dabar suka galvas ką veikti namie, kai lauke -6C ar šiaip neturinčioms ką veikti siūlau prisipilti pilną vonią vandens su DAUG putų, nusinešti gerą knygą ir skaityti gulint joje.:)) Tą daryčiau ir pati, bet pažadėjau susitikti draugei prie kavos puoduko. 

Bučkis, mielosios ir mielieji, gerų atostogų, ar bent jau gero savaitgalio:)



2013 m. kovo 16 d., šeštadienis

prieš miegą

Dažniausiai prieš ką nors darant, apsisprendžiat, teiraujamės kitų nuomonės. Tie kiti gali būti bet kas - draugai, šeima, bendraklasiai, na žodžiu - BET KAS. Iš dalies, kieno patarimo klausiame priklauso nuo pačios situacijos. Tai va. Šiaip, manau, daugelis, tarp jų ir aš,tuo išgirstu patarimu vadovaujamės ir įsivaizduojame, kad tai geriausias sprendimas, koks tik gali būti, nekreipdami dėmesio  į tai, ko iš tikrųjų nori mūsų širdis ar aštrus protas. Patikėkit manim, ne visada daugelio nuomonė gali būti teisesnė už širdies balsą ir nuojautą:) Geriausias gyvenimiškas pavyzdys -
Buvo žmogus, kuris man patiko ir buvo žmonės, kuriems tas žmogus nepatiko:D O jei rimtai, tai panašiai ir buvo. Patiko man vienas žmogutis, tačiau kam apie tai prasitardavau, visi sakydavo nejuokaut ir pamiršti tą mintį. Tas žmogus toks, anoks, padarys taip, anaip - maždaug tą ištisai girdėdavau. Pradžioje paveikė mane tie žodžiai, jau lyg ir atsisveikinau su ta mintimi, bet tada visgi supratau, kad ne jie renkasi gyvenime, o aš, ir jei jau suklysiu tai bus mano klaida, už kurią aš ir atsakysiu - o ne jie. O svarbiausia, kas mane veikė, jog tuo žmogumi aš tikėjau. Visiškai apsoliučiai:) Ir žinot, spjoviau į viską, ką sakė draugai, draugės, šiaip pažįstami ir pasirinkau tai, ką sako mano širdis. Neprašoviau. Žmogus, nei truputį nėra toks apie kokį girdėjau, šiaip, jis milijoną kart geresnis už tuos, kurie kalbėjo.Ir.. jis apskritai geriausias mano sutiktas žmogus.Pirmą kart gyvenime nekreipiau jokio dėmesio į tai, ką sako kiti ir pirmą kart gyvenime tapau TOKIA laiminga.
Tai moralas turbūt būtų toks - mažiau tarkitės su kitais,dėl savo gyvenimo sprendimų. Jūsų gyvenimas, jūs ir rinkitės, jūs ir gyvenkit. Mažiau kalbų daugiau darbų, kaip sakoma. (mažiau kalbų - geras patarimas visais gyvenimo atvejais)  Ir... mažiausiai kreipkit dėmesio į tai, kaip kiti komentuos jūsų sprendimą ar pasirinkimą. Kalba - vadinasi jūsų gyvenimas įdomesnis nei jų, o dėl to tik turėtumėt eiti iškėlę galvą. Antras moralas - niekada netikėkit kalbomis. Kalbos dažniausiai veikia sugedusio telefono principu, o šio žaidimo taisykles juk puikiai žinome visi. Girdėjote? Tai ir girdėkit, bet dar nereiškia, kad turit tuo tikėti. Įsitikinkit patys, tada ir žinosit, ar galit tikėt. Ah...... apie gandus ir apkalbas kitą kartą, merkiasi akys, einu miegoti. Bučkis.


2013 m. kovo 8 d., penktadienis

pavasaris?:)

Pagaliau  po truputį jaučiasi pavasaris, tiesa, sako neilgam. Tai reikia džiaugtis, kol vėl šalčiai neužpuolė. Net keltis ryte kažkaip daug lengviau, ir į mokyklą eiti smagiau, nors tolimos keliones netenka patirti, kai mokykla už trijų žingsnių nuo namų:) Bet vis dėlto taaaaaaaaaaip smagu, kai saulė pagaliau pradėjo mažiau slapstytis, norisi lįsti į lauką ir kuo mažiau sėdėti namuose. Pagaliau ir aš pajutau tą norą atsinaujint, lėkt į parduotuvę, kažką keisti, kažkuo atsinaujinti. Visgi pavasaris  veikia:) Tik būtų gerai, kad pinigų puodynė iš kur nors nukristų:) Gaila, kad yra atsiranda dalykų, kurie numuša pavasarinį džiaugsmą ir galiausiai tenka eit miegot su skaudančia širdim. Bet nieko, viskas praeina, praeis ir visokios nesąmonės kartų su paskutiniais žiemos šalčiais.

Šiandien Kovo 8-toji! Sveikinu, Jus, gražuolės, su moters dieną.:) Nenustokit šypsotis ir džiaugtis gyvenimu:) Žinau, būti panele žiauriai užknisa, tam yra begalės priežasčių, tačiau kartais moteriškumas turi ir tam tikrų privalumų:))) Būkit laimingos ir džiaukitės savo diena:) O aš einu kept pyragą, gal nors tai pakels nuotaiką.:) Bučkis!

2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

kaikam liko 100!

Ketvirtadienio vakarą leidau Romuvos gimnazijos šimtadienio renginy, kuriame turėjau progą pažiūrėt, kaip mano pats tobuliausias berniukas šoka ir vaidina spektakly:))))
Spektaklis gražus, mano meilė kaip visada pasakiškas, o man belieka laukti porą metų, kad galėčiau dalyvauti ir savajam šimtadieny!!:)