Nesu tobula, toli gražu ne. Būna, kažką pakomentuoji kam nors praėjus, būna - aptari, kokias naujienas, ir manau nėra nei vieno žmogaus, kuris nė karto nebūtų taip daręs. Tai normalu. Tačiau neapkenčiu žmonių, kurie į akis sugeba šypsotis, gražiai kalbėti ar neduok, Dieve, net lysti į užpakalį, bet nespėk nusisukti ir būsi apipiltas šūdais. Dar labai ''mėgstu'' tuos, kurie prisiekinėja, kaip tave myli, koks esi nuostabus draugas, kad viskas visada bus gerai, o po trijų dienų bando tave sumaišyti su žeme. Tiesą sakant, neapsisprendžiu, ar man tokie žmonės labiau juokingi, ar prašantys užuojautos, bet esme tapati - kuo labiau pažįstu žmones, - tuo labiau patinka šunys..:) Kaip gali vieną dieną kraut ant žmogaus, o kitą dieną kraut foto į feisbuką ir palikti komentarą, kaip myli tą žmogų???? Paskutinėm savaitėm pradėjau labiau iš šono stebėti kitus ir kažkaip darosi kraupu, kaip pasaulis baisėja:) Pasitikėti negali NIEKUO. Tikriausiai net pačiu savimi. Gyvenimas darosi panašus į serialą. 
Ir šiaip, įsitikinau viena tiesa, ir jums siūlau ja patikėti.. Jei esate laimingi ir yra priežasčių, dėl ko kasdien prabundate su šypsena - kuo mažiau jomis dalinkitės su aplinkiniais:) Norisi, žinoma, bet kažkodėl būtent todėl visa laimė greitai ir baigiasi.Tą ne kartą kartojo močiutė ir ne kartą įsitikinau pati:) Žmonės pilni pavydo ir jei tavo gyvenimas pasisekęs labiau nei jų -padarys viską, kad tave suėstų. Taip jau yra. Bet visada strykčios iš laimės, jei tau bus blogai:) Turėkit omeny:) Išmokit džiaugtis laime su savim ar su artimaisiais. Ji tikrai nepadvigubės jei ja pasidalinsit feisbuke:)
Dar vienas slidus reikalas tai tas -askas-.. Būna -užeina, praeina visokiausių manijų feisbukiečiams, bet ask.fm išsilaikė tikrai ilgai. Daugeliui jau bloga nuo jo, o kiti vis dar tikisi sulaukti klausimo.
Iš tikrųjų ne kartą pati turėjau mintį susikurti  aską,  bet ačiū Dievui vis grįždavau laiku į protą. Tikrai debiliškas puslapis.:) Tiksliau stumykla, o ne puslapis. Susikuria žmonės jį  vedami smalsumo (visgi įdomu, ko paklaus?)  ir neturėjimo ką veikti, o baigiasi tuo, kad užsikabliuoja, nori vis daugiau klausimų, ir galiausiai dažniausiai verkia, jei kažkas pradeda varyt. O varyt pradeda. Pas visus.
Tiesą pasakius, net šlykštu  skaityti kai kuriuos klausimus.  Galiu duoti nukirsti galvą, kad pusė rašančių šlykštynes - kitą dieną šypsosi į akis. Tokia ta kasdienybė:) Nors šiaip, šlykštūs klausimai dar niekis, palyginus su tuo, kad atsiranda tokių nuostabių personų, kurie sugeba linkėti žmogui mirties. Gal ant bajerio, gal ne, bet kad bet kokiu atveju lazda turi du galus (ir antras visada muša skaudžiau) garantuoju:)
Jei būtų mano valia, pašalinčiau tą aską iš vis. Tikrai ne viena ir ne dvi panos verkė, dėl kažkokių bereikšmių stumimų, kuriuos rašo žmonės, nedrįstantys nusiimt varnelės.  Visi esam kieti pavaryti, kai žinom, kad esam su kauke, o į akis nei ketvirtadalis, turbūt, neišdrįstų pasakyt nei žodžio. Ir šiaip.... NU KOKS ČIA PER KLAUSYMAS:)

Tai va, draugai,atsipalaiduoookit, džiaukitės savo gyvenimu ir mažiau mėtykit kitiems pagalius į ratus. Gal, kai patys pirmiau žiūrėsim į save, o tik po to mėtysim akmenis į kito daržą - bus lengviau gyventi. :)