Pasiilgau!!!

 Vasara baigėsi..o kartu su ja ir šiltas oras, saulė, ilgi ir šviesūs vakarai, įdegusi oda, perpildyti nuo žmonių paplūdimiai..viskas. Nors... kad ir galėtų būti ilgesnė vasara Lietuvoje, džiaugiuosi tuo, kad ji apskritai buvo. Ir man ji buvo velniškai gera.. Gyvenau taip, kad nei viena diena nepraėjo veltui. Dabar vos tik mažas liūdesys pradeda pulti dėl besibaigiančių gražių orų - veju jį lauk! Juk ateina dar vienas savaip įdomus metų laikas, kai vėsius vakarus galėsim praleisti su mylima knyga rankoje ar dievinamu serialu, karštu arbatos puodeliu; kai namus vėl šildys žvakių šviesa, o už lango ramiai kris pageltę lapai ar į langą barbens vėsūs lašai:) Vėl pradeda virti gyvenimas - mokykla, mokyklos seimas, pamokos, mokytojai, popamokinis gyvenimas... Tiesa pasakius, visai to pasiilgau. Visą vasarą kartojau, kaip nenoriu į mokyklą, kaip nelaukiu ir net nenoriu apie tai galvoti, tačiau štai - pirmos dienos joje ir aš kaifuoju!  Vienuolikta klasė.. laukiau jos tikriausiai paskutinius šešerius metus.  Dabar turiu devynis mėnesius, kurie skirti įsitikinti, ar vis dėlto buvo verta taip laukti.

Vasaros metu kartas nuo karto tikrai užsukdavau čia. Visuomet nusišypsodavau, pamačiusi lankytojų skaičių, kuris niekada nerodė nulį. Ne kartą bandžiau atsidaryti naują lapą ir tiesiog pradėti rašyti, bet vasara vis darė savo.. Nežinojau, nei nuo ko pradėti, nei ką noriu pasakyti, ir  šiaip, nežinau, ar išvis turėjau ką pasakyti. Šiandien įsivyniojau į savo šiltąjį chalatą, pasidariau milžinišką puodą arbatos ir pamąsčiau, kad dabar tikrai laikas grįžti. Tiesiog - be proto pasiilgau šito savo mažo pasaulio!

Ir grįžtu.. pažadu lankytis čia kur kas dažniau. Tik su sąlyga - jei nepamiršite ir toliau manęs 'aplankyti'. Bučiuoju!