:*

Šiais metais turėjau progą sudalyvauti lietuvių kalbos įskaitoje ( nu gerai, nori nenori turėjau dalyvaut..:D) ir rinkausi potemę, kuri skamba taip: "Rašytojas L.J. teigia, jog socialiniai tinklai primena šiukšlyną". Plušėjau ir darbavausi įrodinėdama, kad šie internetiniai tinklapiai tikrai primena šiukšlyną, bet, žinoma, kiekvieną laisvą minutę tose šiukšlėse pati kimarinu.:)) Ir negaliu pasakyti, kad labai tuo gailiuosi. Žinoma, ten tikrai be galo daug nesąmonių, ir jeigu nebūtų to dievaičio Facebook'o turėčiau daugiau laisvo laiko paskaityti mylimas knygas ar pabūt su draugėm realybėje ( o ne pabendraut per kompiuterį:) ). Vis dėlto feisbukas turi ir teigiamų pusių, apie kurias visas šiandien tikrai nekalbėsiu. Pakalbėsiu tik apie  vieną, su kuria šiandien ir vėl 'susitikau'!!!
Daug kas teigia, kad nelabai realu internetu susirasti TIKRĄ draugą ar širdies draugę/ą. Laužau šitą mitą. ĮMANOMA - ir net labai!
Per tą patį, šiandien tiek daug kartų minimą, feisbuką, prieš tris metus pradėjau susirašinėti su panele, kuri gyvena Raseiniuose!(Rasvegase, pramogų miestelį). Kaip ji atsirado mano anketos drauguose? Paprastai, kažkuri pasikvietėm į draugus, vedamos smalsumo peržiūrėti kitas nuotraukas. O gavosi taip, kad bendrauti pradėjom, kai ji kažko asmenine žinute paklausė apie mano plaukus:))) Ir susibendravom taip, jog diena iš dienos kalbėdavomės su kameromis per kitą dievaitę - Skype, o likusį laiką prapliurpdavom telefonu. Mano šeima matė, kaip susidraugavom ir kokios tapom artimos, kad net nereikėjo labai stengtis zyziant, kad išleistu pas naująją draugę į kitą miestą:) Smagiausia tai, kad visiškai svetimi namai priima tave kaip šeimos narį, o kompiuterinės draugės pažįstami ir draugai - kaip seną gerą draugę:) Ir ta draugystė tikrai nenutrūko. Ne kartą važiavom leisti atostogas viena pas kitą, o dabar radusios mažiausią galimybę apsilankom svečiuose. Skirtumas tik tas - kad užaugom:) Dar, nebent, kitos temos ir problemos, bet savo drauge taip pat labai labai myliu! Ir šiandien kelias valandas galėjau praleisti pas būtent Ją, todėl kupina gerų įspūdžių ir puikios nuotaikos užsivedžiau parašyti šį įrašą:)
Ir moralas... (kaip gi be jo???) - tikrus draugus galime rasti net ir kitame mieste, net ir visagalyje feisbuke, (tik lengvai galima suklysti, pasitikint žmogumi, kuris toli anaiptol nėra vertas draugo vardo, nepraraskit budrumo) visur, nes tikrų draugų ieškoti nereikia, juos mums atsiunčia likimas (kartais pačiais keisčiausiais būdais). Ir.. atstumas draugystei toli gražu ne visada yra trugdis, nes, kai labai nori VISKAS yra įmanoma:)
P.S. Migliau, myliu tave!

Ir pabaigai.. dainelę, kurią taip šiandien įsimylėjau:)

Bučkis !

Vakaras su švelniu itališku desertu "Panakota"

Esu siaubinga saldumynų mylėtoja ir nieko sau dėl to negaliu padaryti. Ta proga noriu su Jumis pasidalinti vienu be proto paprastu, bet tuo pačiu be galo skaniu deserčiuku, kuriuo dažnai mėgstu palepinti save ir namiškius. Nuotraukos, žinoma, kaip visada - nesugeba atskleisi realybės vaizdo ir tuo labiau skonio, ypač, kai yra darytos pasitelkiant išmaniuoju telefonu (apmaudu, bet juo darytos nuotraukos išgauna geresnį vaizdą nei turimu fotoaparatu).

2 itališkas deserto "Panakota" porcijoms reikės :

• 1 stiklinės grietinėlės (30proc.)
• 50g. cukraus
• 1 šaukšto želatino
• Poros šaukštų vandens
• Šaukštelio vanilinio cukraus
• Trintų braškių
• Kivių, bananų ar bet kokių kitų norimų vaisių  papuošimui 

•  Pirmiausia želatiną reikia užpilti šaltu vandeniu ir palikti valandai išbrinkti. (aš palieku gal pusvalandžiui (nes neturiu kantrybės laukt valandą), bet viskas man puikiai spėja išbrinkti ir per pusvalandį). Po to pašildyti vandens vonelėje ar mikrobangų krosnelėje, kol ištirps.

•  Grietinėlę reikia įpilti į puodą, suberti cukrų ir vanilinį cukrų, maišant užvirinti. Tadaaaa sumažinkit ugnį, įpilkit ištirpintą želatiną ir GERAI išmaišykit. Bet nebevirinkit:)

• Gautą masę išpilstykit į formeles ar stiklines ir įdėkit į šaldytuvą 3-4 valandoms sustingti (nors  man gerai sustingsta ir per porą valandų).

 

• Prieš pateikiant jau sustingusia masę, užpilkit trintomis braškėmis ir papuoškit vaisiais. (Kadangi aš esu super faina ir  esu alergiška kiviams - puošiu banano riekutėmis).

Vuolaaaaa!! Skonis iš tikrųjų geras, o šitą "Pinakotą" galėčiau drąsiai rašyti į "Top10 skanumynai, gaminami namie".

Gero likusio vakaro!

Sportas?

Iš kart perspėju, kad kažkaip įrašas gavosi ilgas, tai kam neaktualu ar neįdomu - prasukit:D

Kažkas, pasislėpęs po  anonimo kauke,  komentare, po įrašu, paprašė, kad padaryčiau įrašiuką, apie sportą ir dailias kūno linijas. Hmm... Manyčiau, turėčiau būti pati paskutinė iš visų, kurios turėtų kalbėti ta tema . Užmetus akį į mano figūrą pasidaro aišku, kad nesu didelė sporto gerbėja:D Bet šiokią tokią nuomonę turiu, kuria ir galėčiau su jumis pasidalinti.:)

Iš tikrųjų,  sportas yra žiauriai reikalingas, kad būtume sveiki, žvalūs ir mažiau sirgtume ir blablabla. Tą žinot ir jūs patys. O dailios, gražios kūno linijos taip pat neįmanomos be sporto. Tačiau vien sportuodamos tikrai nepasieksit tokių rezultatų, kuriuos įmanoma pasiekti suderinus sveiką mitybą ir sportą.

Tiesą pasakius, niekada netikėjau, kad sportuojant taip keičiasi nuotaika, energija ir begalės kitų dalyku. Bet patyriau savo kailiu. Prabusdavau žvali ir visą dieną tokia išlikdavau. Nesvarbu, ar diena ūkanota, ar saulėta - norėdavau judėti, tvarkytis, visur lėkti ir, tiesiog, nestovėti vietoj. Apie nuotaika net nebekalbu - ištisai būdavau su šypsena ir jaučiausi neapsakomai gerai! Taip, kad, sportas tikrai daro stebuklus.

Vis dėlto, mano nuomone, svarbiausia keliaujant gražios figūros link, yra ne sportas ir ne mityba:) Svarbiausia yra stipri valia, kurios labiausiai ir trūksta viskam pradėti. Manau, ją ugdo šioks toks pasikankinimas:) (pirma mintis - badavimas, bet tikrai neagituoju to daryti!), o šiaip, manau, padeda motyvacija (nuotraukos, įrašai, draugų- šeimos palaikymas ir t.t.)

Yra sakoma, kad net šuo kariamas pripranta (nu jo, truputį per žiauriai ..:D) Tuo noriu pasakyti, kad nieko nėra lengva šiame gyvenime, tačiau persilaužus kančia gali tapti didžiausiu hobiu. Niekas nesako, kad pirmos savaitės sporto salėje yra lengvos, taip pat kaip ir pirmos savaites pakeitus savo maisto racioną, tačiau praėjus tam tikram laikui sporto klubas gali tapti geriausia vieta atsipalaidavimu ir didžiausias kablys, o sveikas maistas gyvenimo dalimi. Tikrai, tereikia tuo tikėti ir sąžiningai dirbti!

Iš tikrųjų, pati buvau pajutus, ką reiškia, kai kažkas  priverčia pradėt sportuot ir neleidžia pasiduoti, o galiausiai pati už to užsikabinau ir net laukdavau, kada vėl lėksiu į salę paplušėt (apie tai rašiau seniau). Didžiausia bėda, kad po to kas nors nutinka, dėl ko padarai pertrauką, o tada pradėti vėl žiauriai sunku.

Sportu, mano žiniomis, geriausia užsiiminėti 5dienas/7-ių. Dvi iš jų skirti cardio pratimams (tai bėgimas, dviračio minimas, slidės,  stepas ir t.t), o likusias tris dirbti ant raumenų su svoriais. Taip pat svarbu organizmui leisti pailsėti tas dvi dienas, tai prisideda prie greitesnio rezultato.
Šiomis taisyklėmis vadovavausi maždaug tris mėnesius, ir tikrai jaučiausisi daug geriau.

Mityba. Hmmm... Versijų yra milijonai ir čia tik jau Jūs patys galit rinktis, kas geriau. Esmė, kad valgyti reikia dažnai, bet po mažai. Tarkim penkis - šešis kartus per dieną.  Tai turėtų būti trys normalūs patiekalai ir tarp jų lengvi užkandžiai. Ir valgyti ne šiukšles, o normalų,sveiką, pilnavertį maistą. Rytais geriausiai tinka košės. Neaplenkti reiktų vištienos, daug vaisių ir salotų. Tiesa, sakoma, kad vaisius geriausia valgyti pirmoje dienos pusėje. O vakarienei šauniausia rinktis kefyrą ar pasukas. Kartą per savaitę, galima daryti iškrovos dieną (tarkim, visą dieną gerti tik kefyrą..:)) Taip pat galima sau skirti dieną, per kurią būtų galima pasilepinti ir pyragėliu ar kitu skanėstu, esmė, kad reikia valgyti SU SAIKU.
Reikia pamiršti visus miltinius dalykus, cukrų-druską, atsisveikinti su Mc bei kokakolą ir t.t.t.t.t.t.t... Ir svarbiausia - gerti daug daug vandens. ( Ne arbatų, bet būtent vandens (ir kuo šaltesnio nes tuomet organizmas eikvoja energiją (kalorijas), kad sušildytų išgertą vandenį ))

Dietos.. Esu prieš jas, nes naudos iš jų nėra, kuo greit atsikratai, tas dar greičiau ir dvigubai sugrįžta:) Tačiau yra viena išimtis.:) Ne kartą bandžiau "Angelo" dietą ir visada lieku patenkinta. Be to, nėra grįžtamojo efekto:). Didžiausias minusas, kad tomis savaitėmis būnu pikta kaip žiežula...:))

Tai va. Nesu nei sporto specialistė, nei dietologė, tiesiog pasidalinau trupučiu savo žinių. Gal kažkam tai padės, gal kažkas ras prie ko prikibti, tebūnie. Nors nieko naujo nepasakiau, ko jūs nebūtumėt patys žinoję. Šiaip, pati dabar labiausiai suku galvą, iš kur pasisemti valios, kad ramia širdimi praeičiau pro Milkos šokolado skyrių..:)

Šiam kartui tiek. Būkit gražios!!!

Paskutiniai du paveikslėliai tikras auksas:D Atrodo lengvi, bet taip viską pakerta, kad ragutis:)

весна

Aš taaaaaaaaip džiaugiuosi atėjusiu pavasariu, kad tiesiog netveriu savo kaily. Nėra šilta, tas iš tikrųjų žudo. Norisi kuo greičiau mesti į šoną visas storas striukes ir šalikus, atrodančius kaip padangas; Noriu kuo greičiau išsitraukti visas sukneles, šortus ir mirt nuo karščio (na jau geriau, nei kaip dabar susiviniojusi į chalatą ir guliu po dvejomis kaldromis....:)). Bet vis dėlto dabar džiaugiuosi, kad dažniausiai rytais prabusti padeda saulė, spiginanti pro langą! Kol būni namie, iš vis atrodo, kad lauke yra vasara. Saulė prišildo namus, o dar tas apgavikas termometras, kuris pritaisytas vietoje, kur spigina saulė - ištisai rodo +20:) Gaila, kad išėjus į lauką, tenka iš rankenuko kuo greičiau trauktis pirštines ir šalikus ir vos ne bėgti, nes atrodo, kad numirsi iš šalčio, kaip Rose su Džeku iš filmo Titanikas:))))))

Kai kažkuriame įraše kalbėjau apie tai, kaip mane užvaldė noras atsinaujinti... tai jo:) Išleidau visas turėtas santaupas, ir mąstau, kokį pinigų medį dar užsiauginti, kad kokie keli šimtukai nukristų:) Nebegalima man nei internetinėse parduotuvėse lankytis, nei po prekybos centrus vaikščioti - norisi visko visko, visko visko reikia, dar niekada nėra taip buvę. Bet galiausiai, vis tiek neturiu, ką apsirengti:)

Dabar 15:10, o aš vis dar savo šiltoj lovoj. Priežastis - šeštadienis ir ką tik prasidėjusios, nesveikai lauktos atostogos. Pagaliauuuu, po visų tų kvailų lietuvių kalbos įskaitų, dėl kurių tiek nervinausi, jaudinausi ir ėjau iš proto.
Ah, pats svarbiausias mano gyvenime dalykas yra miegas, ir kai jo gaunu tiek kiek noriu - būnu laimingiausias vaikas pasaulyje, nepaisant to, kad pramiegu visą dieną. Dėl to ir myliu atostogas, nes miegu kiek širdis geidžia..:) Iš tiesų, pati sau pavydžiu prasidėjusių atostogų.. Pagaliau galėsiu pradėti žiūrėti serialą, kurį jau turiu parsisiuntusi gal du mėnesius, bet neturėjau  laiko pradėti žiūrėt.. Galėsiu nusipirkti žurnalą ir perskaityti kokią knygą.. Galėsiu puse dienos praleist karštoj vonioj. Naktinėti tumbleryje bei ištempti bent iki 02.00 nakties neužmigusi.. Arba paprasčiausiai galėsiu NIEKO NEVEIKTI:)

Toms, kurios dabar suka galvas ką veikti namie, kai lauke -6C ar šiaip neturinčioms ką veikti siūlau prisipilti pilną vonią vandens su DAUG putų, nusinešti gerą knygą ir skaityti gulint joje.:)) Tą daryčiau ir pati, bet pažadėjau susitikti draugei prie kavos puoduko. 

Bučkis, mielosios ir mielieji, gerų atostogų, ar bent jau gero savaitgalio:)

prieš miegą

Dažniausiai prieš ką nors darant, apsisprendžiat, teiraujamės kitų nuomonės. Tie kiti gali būti bet kas - draugai, šeima, bendraklasiai, na žodžiu - BET KAS. Iš dalies, kieno patarimo klausiame priklauso nuo pačios situacijos. Tai va. Šiaip, manau, daugelis, tarp jų ir aš,tuo išgirstu patarimu vadovaujamės ir įsivaizduojame, kad tai geriausias sprendimas, koks tik gali būti, nekreipdami dėmesio  į tai, ko iš tikrųjų nori mūsų širdis ar aštrus protas. Patikėkit manim, ne visada daugelio nuomonė gali būti teisesnė už širdies balsą ir nuojautą:) Geriausias gyvenimiškas pavyzdys -
Buvo žmogus, kuris man patiko ir buvo žmonės, kuriems tas žmogus nepatiko:D O jei rimtai, tai panašiai ir buvo. Patiko man vienas žmogutis, tačiau kam apie tai prasitardavau, visi sakydavo nejuokaut ir pamiršti tą mintį. Tas žmogus toks, anoks, padarys taip, anaip - maždaug tą ištisai girdėdavau. Pradžioje paveikė mane tie žodžiai, jau lyg ir atsisveikinau su ta mintimi, bet tada visgi supratau, kad ne jie renkasi gyvenime, o aš, ir jei jau suklysiu tai bus mano klaida, už kurią aš ir atsakysiu - o ne jie. O svarbiausia, kas mane veikė, jog tuo žmogumi aš tikėjau. Visiškai apsoliučiai:) Ir žinot, spjoviau į viską, ką sakė draugai, draugės, šiaip pažįstami ir pasirinkau tai, ką sako mano širdis. Neprašoviau. Žmogus, nei truputį nėra toks apie kokį girdėjau, šiaip, jis milijoną kart geresnis už tuos, kurie kalbėjo.Ir.. jis apskritai geriausias mano sutiktas žmogus.Pirmą kart gyvenime nekreipiau jokio dėmesio į tai, ką sako kiti ir pirmą kart gyvenime tapau TOKIA laiminga.
Tai moralas turbūt būtų toks - mažiau tarkitės su kitais,dėl savo gyvenimo sprendimų. Jūsų gyvenimas, jūs ir rinkitės, jūs ir gyvenkit. Mažiau kalbų daugiau darbų, kaip sakoma. (mažiau kalbų - geras patarimas visais gyvenimo atvejais)  Ir... mažiausiai kreipkit dėmesio į tai, kaip kiti komentuos jūsų sprendimą ar pasirinkimą. Kalba - vadinasi jūsų gyvenimas įdomesnis nei jų, o dėl to tik turėtumėt eiti iškėlę galvą. Antras moralas - niekada netikėkit kalbomis. Kalbos dažniausiai veikia sugedusio telefono principu, o šio žaidimo taisykles juk puikiai žinome visi. Girdėjote? Tai ir girdėkit, bet dar nereiškia, kad turit tuo tikėti. Įsitikinkit patys, tada ir žinosit, ar galit tikėt. Ah...... apie gandus ir apkalbas kitą kartą, merkiasi akys, einu miegoti. Bučkis.

pavasaris?:)

Pagaliau  po truputį jaučiasi pavasaris, tiesa, sako neilgam. Tai reikia džiaugtis, kol vėl šalčiai neužpuolė. Net keltis ryte kažkaip daug lengviau, ir į mokyklą eiti smagiau, nors tolimos keliones netenka patirti, kai mokykla už trijų žingsnių nuo namų:) Bet vis dėlto taaaaaaaaaaip smagu, kai saulė pagaliau pradėjo mažiau slapstytis, norisi lįsti į lauką ir kuo mažiau sėdėti namuose. Pagaliau ir aš pajutau tą norą atsinaujint, lėkt į parduotuvę, kažką keisti, kažkuo atsinaujinti. Visgi pavasaris  veikia:) Tik būtų gerai, kad pinigų puodynė iš kur nors nukristų:) Gaila, kad yra atsiranda dalykų, kurie numuša pavasarinį džiaugsmą ir galiausiai tenka eit miegot su skaudančia širdim. Bet nieko, viskas praeina, praeis ir visokios nesąmonės kartų su paskutiniais žiemos šalčiais.

Šiandien Kovo 8-toji! Sveikinu, Jus, gražuolės, su moters dieną.:) Nenustokit šypsotis ir džiaugtis gyvenimu:) Žinau, būti panele žiauriai užknisa, tam yra begalės priežasčių, tačiau kartais moteriškumas turi ir tam tikrų privalumų:))) Būkit laimingos ir džiaukitės savo diena:) O aš einu kept pyragą, gal nors tai pakels nuotaiką.:) Bučkis!

TUMBLR.COM

mano tumblr'eris - http://loveandcashmere.tumblr.com/ :*

kaikam liko 100!

Ketvirtadienio vakarą leidau Romuvos gimnazijos šimtadienio renginy, kuriame turėjau progą pažiūrėt, kaip mano pats tobuliausias berniukas šoka ir vaidina spektakly:))))
Spektaklis gražus, mano meilė kaip visada pasakiškas, o man belieka laukti porą metų, kad galėčiau dalyvauti ir savajam šimtadieny!!:)

trečiadienis Vilniuje

Vakar turėjau progą apsilankyti Vilniuje. Oras, tiesą pasakius, buvo 'nekažką', bet eilinį kartą, važiuodama namo ištisai galvojau, kaippppp aš noriu ten gyventi.
Nesakau, kad Šiauliuose yra blogai. Tiesiog čia kaip didelis kaimas, kuriame visi vieni kitus žino ir pažįsta, bei dydžio yra tokio, kad gali išvažinėti visą miestą skersai išilgai per valandą ar dvi. Ir veikti čia siaubingai nėra ką. ( S I A U B I N G A I ).
Vilnius, atrodo, toje pačioje Lietuvoje, bet asmeniškai man, ten gyvenimas atrodo visiškai kitoks. Žmonės kažkokie labiau atsipalaidavę, aplamai, daug visokių neformalų, ar žmonių, kurie nebijo rengtis, kaip nori JIE. Ir manan taip nesveikai patinka tas didmiestiškumas:) O ką labiausiai dievinu, tai SENAMIESTĮ. Ar vasara, ar žiema - nesvarbu, visada ten žiauriai gražu:)
Kažkur šalia Rotušės, yra viena senamiesčio dalis, kurioje visada stovi tik prabangūs automobiliai, vyrai vilki tik kostiumais ir aptarinėja reikalus kavinėse prie pravertų  'apple' kompiuterių, o moterys žiemą vaikšto tik su kailiniais iki žemės:) Va pro būtent šį skersgatvį visuomet einu lėčiausiai. Pavydėtinas gyvenimas, bet kada nors pati tokį turėsiu.
Aišku, negaliu nepaminėt, kad Vilniečiams pavydžiu prekybos centrų:) Galų gale, vien jau Vilniaus Akropolį gali rasti, ko nori, ne taip kaip pas mus (tėra kelios parduotuvėlės).
Reziume - nenoriu, kaip daugelis lietuvių, baigus mokslus kuo greičiau bėgti iš Lietuvos, nes ir čia yra tokių miestų, vietų, dėl kurių norisi pasilikti. Ko labai labai noriu - gyventi Vilniuje:) Na, kada nors.

(nuotraukų beveik nėra (apart iš autiko:D) nes buvo šaaaaltaaaaa kažką fotkint:) )

nomnomnom

Šįvakar  mano namai saldžiai kvepia (naudojuosi proga, kad paskutinė laisva diena prieš mokyklą) ..:)) Prisiskaičiau receptų, susigundžiau ir pati kažką iškepti.. Gaila, pačiai teko tik kasniuką paragauti, nes negaliu per daug smaližiauti, bet .. Gerai.. vaizdas niekuo neypatingas, bet skonis verčia pirštus apsilaižyti...:) Sutirštinto pieno skonio pyragiukas su traškiu paviršium..:) Skanaus, jums, likusio vakaro:))

Nesu tobula, toli gražu ne. Būna, kažką pakomentuoji kam nors praėjus, būna - aptari, kokias naujienas, ir manau nėra nei vieno žmogaus, kuris nė karto nebūtų taip daręs. Tai normalu. Tačiau neapkenčiu žmonių, kurie į akis sugeba šypsotis, gražiai kalbėti ar neduok, Dieve, net lysti į užpakalį, bet nespėk nusisukti ir būsi apipiltas šūdais. Dar labai ''mėgstu'' tuos, kurie prisiekinėja, kaip tave myli, koks esi nuostabus draugas, kad viskas visada bus gerai, o po trijų dienų bando tave sumaišyti su žeme. Tiesą sakant, neapsisprendžiu, ar man tokie žmonės labiau juokingi, ar prašantys užuojautos, bet esme tapati - kuo labiau pažįstu žmones, - tuo labiau patinka šunys..:) Kaip gali vieną dieną kraut ant žmogaus, o kitą dieną kraut foto į feisbuką ir palikti komentarą, kaip myli tą žmogų???? Paskutinėm savaitėm pradėjau labiau iš šono stebėti kitus ir kažkaip darosi kraupu, kaip pasaulis baisėja:) Pasitikėti negali NIEKUO. Tikriausiai net pačiu savimi. Gyvenimas darosi panašus į serialą. 
Ir šiaip, įsitikinau viena tiesa, ir jums siūlau ja patikėti.. Jei esate laimingi ir yra priežasčių, dėl ko kasdien prabundate su šypsena - kuo mažiau jomis dalinkitės su aplinkiniais:) Norisi, žinoma, bet kažkodėl būtent todėl visa laimė greitai ir baigiasi.Tą ne kartą kartojo močiutė ir ne kartą įsitikinau pati:) Žmonės pilni pavydo ir jei tavo gyvenimas pasisekęs labiau nei jų -padarys viską, kad tave suėstų. Taip jau yra. Bet visada strykčios iš laimės, jei tau bus blogai:) Turėkit omeny:) Išmokit džiaugtis laime su savim ar su artimaisiais. Ji tikrai nepadvigubės jei ja pasidalinsit feisbuke:)
Dar vienas slidus reikalas tai tas -askas-.. Būna -užeina, praeina visokiausių manijų feisbukiečiams, bet ask.fm išsilaikė tikrai ilgai. Daugeliui jau bloga nuo jo, o kiti vis dar tikisi sulaukti klausimo.
Iš tikrųjų ne kartą pati turėjau mintį susikurti  aską,  bet ačiū Dievui vis grįždavau laiku į protą. Tikrai debiliškas puslapis.:) Tiksliau stumykla, o ne puslapis. Susikuria žmonės jį  vedami smalsumo (visgi įdomu, ko paklaus?)  ir neturėjimo ką veikti, o baigiasi tuo, kad užsikabliuoja, nori vis daugiau klausimų, ir galiausiai dažniausiai verkia, jei kažkas pradeda varyt. O varyt pradeda. Pas visus.
Tiesą pasakius, net šlykštu  skaityti kai kuriuos klausimus.  Galiu duoti nukirsti galvą, kad pusė rašančių šlykštynes - kitą dieną šypsosi į akis. Tokia ta kasdienybė:) Nors šiaip, šlykštūs klausimai dar niekis, palyginus su tuo, kad atsiranda tokių nuostabių personų, kurie sugeba linkėti žmogui mirties. Gal ant bajerio, gal ne, bet kad bet kokiu atveju lazda turi du galus (ir antras visada muša skaudžiau) garantuoju:)
Jei būtų mano valia, pašalinčiau tą aską iš vis. Tikrai ne viena ir ne dvi panos verkė, dėl kažkokių bereikšmių stumimų, kuriuos rašo žmonės, nedrįstantys nusiimt varnelės.  Visi esam kieti pavaryti, kai žinom, kad esam su kauke, o į akis nei ketvirtadalis, turbūt, neišdrįstų pasakyt nei žodžio. Ir šiaip.... NU KOKS ČIA PER KLAUSYMAS:)

Tai va, draugai,atsipalaiduoookit, džiaukitės savo gyvenimu ir mažiau mėtykit kitiems pagalius į ratus. Gal, kai patys pirmiau žiūrėsim į save, o tik po to mėtysim akmenis į kito daržą - bus lengviau gyventi. :)

:* labas!

Negaliu patikėti, kad praėjo tiek daug laiko po paskutinio posto! Ir dar labiau neįtikėtina, kad yra žmonių, kurie vis dar apsilanko čia ir laukia manęs sugrįžtančios. :)
Aaahhh, į elektroninį paštą plaukė laiškai, įspėjantys apie komentarus po kai kuriais postais, kad kviečiat sugrįžti; užsukau čia, paskaičiau viską ir prisiminiau, kaip visgi smagu buvo rašyt:) Nežinau ar grįžau ilgam, nors tiesą pasakius nežadėjau grįžt iš viso.:) Bėda - idėjų trūkumas; tikrai net neįsivaizduoju, apie ką rašyti, kad jus sudomintų, o pilstyti iš tuščio į kiaurą irgi nesinori...:)  Ne mažiau man gyvenimą gadinanti priežastis - tai (turbūt ne mane vieną kamuojanti) laiko stoka. Visgi mokykla sugeba atimti visa mano laisvalaikį. Nors dabar turiu kelias laisvas dienas, bet be sustojimo svajoju apie vasaros atostogas.. Gerai, ne vien dėl laisvo laiko, bet ir dėl šiltų orų, kurių taip beprotiškai pasiilgau. Visada džiaugiuosi sniegu, kai sninga gražiai ir lauke nėra šlapia (na, maždaug panašiai kaip dabar už lango) na, bet atsiprašau, viskas turėtų būti su saiku. Pradedu prieiti prie minties, kad žiema niekada nesibaigs..

Tik ką praėjo Šv. Valentino diena.. Tiesą pasakius, visus šešiolika metų jos nekenčiau ir man atrodė pati 'lieviausia' šventė, kokia tik gali būti. Na tikriausiai viso to priežastis, kad visada 'valentynkę' sutikdavau viena ir šiaip.. geriau pagalvojus - juk jei myli žmogų, turėtum jį mylėti kiekvieną dieną, o ne prisiminti tik per vasario 14-tąją. BET! Šiais metais tikrai jos laukiau ir tikrai labai norėjau nustebinti vieną žmogelį. Ar pavyko, nežinau, tikiuosi, kad taip, tačiau pati buvau nežmoniškai nustebinta (staigmenas aš dievinu, o ypač tas apie kurias net nebūtum pagalvojus...) ir net dabar rašau su šypsena! Kas buvo, kaip buvo, girtis nesinori, nes pradedu prieiti išvadą, kad aplinkui vien žmonės, kurie laukia kada tau bus blogai, o gerus dalykus praleidžia su baisiausiu pavydu ir negatyviomis mintimis. Kam man to reikia?, savo laime išmokau džiaugtis su savim! Bet apie tai galbūt brūkštelėsiu kitąsyk. 

O dabar.. Ačiū, kad manęs nepamiršot, bučkis, gerai praleiskit likusią diena!

twitter

Galit rasti mane ir twitteryje:) - 

https://twitter.com/Grianskyte

collare

friendship

O vis gi, zmogui labai svarbu yra tureti draugu. Tai tie asmenys, kurie neleidzia tau justis vienisam, arbaaaa neleidzia daryti kvailysciu .. vienam:) Taciau, kaip sunku yra atsirinkti, kurie draugai yra tikri, kuriais galima pasitiketi, ant kuriu pecio galima issiverkti ir kuriems galime atiduoti visa savo sirdi:) O kartais gali prireikti net 8 metu, kad 9taisiais suprastum, jog vis del to, zmogus, kuriuo pasitikejai kaip paciu savimi - nera tikras tavo draugas. Tai labiau pazistamasis, kuris veik zino apie tave viska, nors net nera to vertas.
Ir buna kartais, kad turime vienus draugus tuos, su kuriais linksmai leidziame laisvalaiki, pramogaujame, TUSINAM ir siaip darom nesamones. Ir yra draugai, su kuriais PIRMIAUSIA nori pakalbeti kai nutinka kazkas labai gero ir, kai zeme slysta is po koju.
Yra tokiu draugu, kurie pirmiausia rupinasi savo problemomis, ir yra tokie - kurie suprate, kad jautiesi prastai, mes viska ir atleks pas tave. Yra zmoniu, su kuriais turi apie kazka pakalbeti, ir yra draugu, su kuriais gera net tyleti.:) Yra zmones, kuriems gali valandu valandas aiskinti kazka, ka nori pasakyti, ir yra tie - kurie tave supranta is puses zodzio.
Visu 100procentu sutinku su tuo, kad suaugi tada, kai supranti, jog tikrus draugus galima suskaiciuoti ant vienos rankos pirstu. Tik turbut galeciau pataisyti - kad tikriems draugams, uztenka vieno rankos pirsto...:)

Visada reikia buti tais, kurias zmones noretu pasitiketi. Ir niekada negalima suteikti priezasties jiems tavimi nebepasitiketi:) Jeigu istiesi kitam pagalbos ranka, mano manymu, kazkada kazkas isties tau jas dvi:)
Nustokim buti dviveidziais, uztenka detis tuo kuom nesam:) Ir uzrakinkit savo pavyda po devyniom spynom:) Niekas taip greitai nesugeba griauti draugystes, kaip pavydas. Kuris dazniausiai kyla is niekur, viska sueda, o del to veliau mes ilgai ilgai gailimes.

Zmones turetu suprasti, kad TIKRU DRAUGU negali nusipirkti uz jokius pinigus, taciau gali taip greitai juos prarasti ir niekada nebesusigrazinti....:)

As esu be proto laiminga, kad turiu pacia nuostabiausia drauge, kokia tik galima tureti. Ne, ji tiesiog man kaip sese:) Ji visada randa man laiko ir jai visada rupi mano dziaugsmai ir problemos. Ji pasiruosus isklausyti nors ir 100kartu kartojama istorija ir pasiruosusi 200kartu bandyt mane nuraminti. JI ta, pas kuria as begu kai man begalo gera ir ta, pas kuria einu, kai plysta sirdis:) Ji man lauktuviu parveza milziniska minksta chalata, sakydama, kad daugiau niekada nesusalciau, ir vaisina skaniausia arbata, kai mato, kad nuo kalbu  man isdziusta gerkle:) Ji mane vakarais tempia uz kojos is lovos zadindama, kai per anksti uzmiegu, bet nakti uzkloja silta kaldra kad nesusalciau:) Ji liepia man tyleti ir nustoti juoktis 3h ryto virtuveje (kai mes uzsimanom kazka suvalgyti) bet tuo paciu pati juokiasi savo isterisku juoku! Ji lygiai taip pat nenustygdama laukia Kaledu kaip ir as. Ji mano gimtadienio dovana daro dar 3menesius po mano gimtadienio, bet kaledu dovana iteikia vos spejus prasideti gruodziui! JI cypia lygiai taip pat kaip ir as, kai nutinka kas nors ko as ilgai laukiau, ir stipriai apkabina kai kazko nesulaukiu. Ir dziaugsmas jos - nuosirdus. Be jokio pavydo. Su geriausiom viltim ir pasiulymais. Ji ta, del kurios man negaila nieko:) Ir ta, del kurios padaryciau tikriausiai viska.! Ji ta, apie kuria as galeciau rasyti valandu valandas .. Ji - MANO PATI GERIAUSIA DRAUGE!


Zinot, linkiu tokiu nuostabiu draugu kiekvienam. Tik bukit geri, niekada ju neiskaudinkit. Nes yra be proto skaudu, kai verkia tavo geriausias draugas. Buckis.

collare

:*!

Kaip malonu, kai kiekviena diena statistikoje matau vis daugiau apsilankiusi, siame puslapyje, zmoniu. Kaip malonu, kai nuolatos gaunu pasiulymu, ka kaikurie noretu matyti siame bloge. Kaip faina, kai vis gaunu laiskiuku, kad greiciau rasyciau naujus postus (labai atsiprasau, kad vis uztrunku, bandau atsidziaugti savo atostogu likuciu!). Kaip faina isgirsti, kad kazkas - www.collaregrt.blogspot.com atsidaro pirmiau nei feisbuka! Viskas ziauriai faina, ir as noriu pasakyti dideli ACIU, nes niekada nemaniau, kad kazka sis blogas sudomins.

JUS visada esat laukiami komentaruose! Komentuooooookit, ka manot, ko truksta, kas nepatinka! Juk kritika yra geriausias spyris tobulumo link. O ir grazius zodelius malonu paskaityti. Man malonu zinoti jusu nuomone, o juk komentuoti galite anonimiskai! 

BUCKIS JUMS VISIEMS DIDZIAUSIAS. Geros nakties, geros ateinancios dienos, ir iki susimatymo:*

collare

"Siandien taip elegantiskai sninga..."

O siandien Afrikoje sensacija!! Gal kunui ir ne pati maloniausia, bet sypsena sukelusi ne vienam:)
Uzsimiegojusi priejau prie lango ir tiesiog pagalvojau, kad man vaidenasi. Patrynusi akis, supratau, kad toli grazu ne. Lauke SNIGO. Taigi, siandien, 2012.08.07, beveik visa diena snigo, po kazkur 20metu pertraukos!
Afrikos ziema, turbut, pats keisciausias laikotarpis, koki teko regeti. Diena pries pugas, as gulejau kiemelyje ant gultu ir bandziau deginti savo balta oda:) Sviete saule, buvo karsta ir geriau saltus kokteilius.  Vakarop pradejo vesti.. Nakti : -1C , o diena, kur buves kur nebuves sniegas. Kuris per simtmeti laiko pirma karta VIENU METU snigo visoje Pietu Afrikoje.  Viskas butu buve idealu, jei buciau turejusi ziemine  striuke....... brr:)))

*atsiprasymas didziausias, nuotraukos darytos telefonu....*

collare

tik tik tik

O vis del to slykstus dalykas yra laukimas. Manau, ne as viena pastebejau, kad jis turi kazkokiu stebuklingu galiu:))))) Ta prasme, sustabdyti laika. Atrodo kai kazko siaubingai SIAUBINGAI lauki minutes virsta valandom, valandos parom, dienos savaitem, savaites metai ir panasiai... Ir kuo labiau tu zmogus lauki, tuo labiau tas veikia...:) Tikriausiai ji galeciau prirasyti i - "Top 5 jausmai, kuriu negaliu pakesti". Ir visai nesvarbu, ko tu belauktum: Savo issvajotosios meileees, tam tikros datos, kazkokios keliones, kazkokiu atsakymu, pakvietimo, galu gale elementariausio laisko, jeigu tau jis yra svarbus. Kalbant apie pastaraji laukima - vis susimstau, kaip kartais sunku sulaukti sms, taciau, o kaip zmones laukdavo mylimu zmoniu laisku, kurie keliaudavo tikrai ne pora minuciu. Ah, aciu Dievui, keiciasi laikai ir technologijos.
Ka as pati savo kailiu isitikinau, kad kai tu nustoji taip siaubingai nerimauti ir trypcioti - viskas, ko laukei nutinka daug greiciau. VISKAS, KO LABIAUSIAI TROKSTI IR LABIAUSIAI LAUKI - NUTINKA TADA, KAI MAZIAUSIAI TIKIESI!!!!

Ir is tikruju, koks brangus yra laikas. Retai kada as susimastau KAIP greitai jis lekia. Bet kai pasiziuri atgal (ok, niekada to nereikia daryti), supranti, kaip greit it kiek daug jau praejo. Siandien prisedau su kavos puoduku ir pagalvojau, kiek daug visko jau nuveikta mano gyvenime ir kiek dar begales padaryti liko. IR kaip nenumaldomai lekia laikas , todel puse to ko noriu - tikriausiai nespesiu...:) Bjaurus dalykas tas laikas, nes jo atsukti atgal negalima. Ir tai ka noretum pakeisti - niekada nebepkeisi. Ta, ka norejai pakartoti - ne, to paties niekada nebepakartosi. Ir lekia - laikas - kartais taip greit, kai buna gera gera, o kartais taip letai, kol lauki kad tau bus gera.:) Dabar esu tokia be proto del visko laiminga, ir jauciu kaip dienos tiesiog skrieja.... Gaila, kad nera -pause- mygtuko gyvenimo pultely.

collare

Mylet save!

Susimasciau. Kiek daug stebuklu gali padaryti pasitkejimas savimi. Pasiziuriu i kai kurias paneles, kurios tikrai nera isvaizdzios, neturi grazios figuros, ar tiesiog nera kazkuo ypatingos, bet kai jos pacios save myli, ir kiekviena ryta pries veidrodi nusisypso... kaaaai jos labai labai pasitiki savimi ir jauciasi pacios graziausios - pas jas atsiranda kazkas, vat tas kazkas - kas baisiai traukia aki.:) Kai zmogus patinka sau, pradeda dar labiau patikti ir kitiems! Ir as tuo isitikinau jau ne karta. Kai tu pats jautiesi gerai, nuo veido nenulipa sypsena - visi i tave atkreipia demesi, galu gale net komplimentu nepagaili. Bet kai esi suruges ir kai buna viena is tu dienu, kai tiesiog negali i save ziureti - net geriausia, naujausia suknele nepakeis nieko. Nebeturesi to 'cinkiuko' kuris visiems traukia aki. Todel tikriausiai moralas butu toks, kad laikas ismokti save myleti toki koks esi. Visada gali stengtis, ir turetum - tapti geriausiu, nes tobulumui ribu nera, bet tuo paciu turi gerbti ir zavetis savimi koks esi siandien. Tik zinoma, viskas turi buti proto ribuose, nes kai prasideda beribe savimeile, dingsta ir visas zavesys. Buckis.

collare

Afrikos uzmiesty...

Sumastem kazkuria diena isvykt uz miesto, i labai labai grazu restorana. Ir is tikruju labai paliko ispudi. Tokia jau ta Pietu Afrika, per viena valanda gali pervaziuoti per jos kaip ir tris "etapus".
1)Per ta 'juodaja', tai centras. Kuriame beveik vien juodi, o i pacia pacia centro dali - niekas net nesiulo vaziuoti baltam zmogui:)
2)Per ramiaja, ir kaip as vadinu - jaukia Afrika:) Kur namai namuuuukai, gatves apaugusios medziais ir zydinciom gelem, Kavines ir kavinukes, ir daug vaiksciojanciu zmoniu. (aciu Dievui, cia ir gyvenu:))) )
3) AFRIKA Afrika.:) Kur laukine gamta, kalnaaaaaaaaaiiiii, laukai ir panasiai.
(( 4 ) galeciau ivardinti ir 4ta. zoologijos parkai ir vietos prie ju. Na ten tai tikru tikriausia Afrika. Vaziuoji automobiliu o aplinkui vaiksto liutai..:))))) )

Tai va, ta kart buvom Afrikoj numeris 3:DD Dieve, kaip ten buvo grazu:) Isvaziavus uz Johannesburgo pasimato begales tusciu kalnuu, laukai laukai ir jokiu pastatu. O is tos kavines terasos puikiai matosi visas tas vaizdas. Beet... (kaip toj dainoj apie muse..) " as turiu problema, cia gyvena... BABUNAI...." :) viskas buvo idealu, kol prie pat kavines ivaziavimo prie masinos neissoko babunai. Kokie 3:) o cia ne siaip sau bezdzionytes, uz mane jos gerokai didesnes ir yra beproto plesrios. Taip, kad nuvaziavusios dar gera laiko tarpa prasedejome automobily, kol neatejo juodukai musu palydeti..:) ahh,,, se tau ir afrika:))))